Gegužės 14-17 dienomis mūsų mokyklos 6b, 10b, 9c, 9b, 11a klasių mokiniai su 6b klasės auklėtoja Maryna Taraškevič, 10b klasės auklėtoja Marija Narkevič, mokytojomis Danuta Korkus ir Halina Stankevič bei šeštokų tėvais įgyvendindami tarptautinį mainų projektą „Mažoji Lietuva“ bendradarbiaujant su Kaliningrado Jurijaus Gagarino gimnazija, lankėsi Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Keturių dienų ekskursijos metu buvo aplankytos žymiausios literatūrinės, istorinės ir geografinės šio krašto vietos. Minint šiais metais Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų aplankėme Čistyje prudy, kur užsikrėtę pakilia Donelaičio dvasia aplankėme Tolminkiemio bažnytėlę, kurioje jis kunigavo, ir memorialinį muziejų, Donelaičio kapą. Bažnytėlėje dėmesį patraukė eksponatai: įvairūs piešiniai, vitražai pagal „Metų“ ištraukas, pamokymai, kaip reikia gyventi.
    Apsigyvenome Svetlogorske (Raušiai) – viename gražiausių ir švariausių Kaliningrado srities kurortų prie Baltijos jūros, kur – gražūs, senovinio stiliaus namai, pilaitės, skulptūros, pušys, Hofmano pasakų personažai, jūros kvapas... Gyventi šalia jūros – vienas malonumas.
    Kitą dieną važiavome į Jantarnyj, kur yra didžiausios pasaulyje gintaro kasyklos. Jantarnyj matėme gintaro karjerus, aplankėme Gintaro muziejų, patys galėjome paieškoti gintarėlių smėlio dėžėje. Aplankėme Baltijską, pasivaikščiojome prie įlankos. Kalingrade aplankėme etnografinį muziejų, 5 fortą, Katedrą, E. Kanto kapą. Frynlando muziejuje vykome į virtualią ekskursiją po senąjį Karaliaučių miestą. Didelį įspūdį paliko pasivaikščiojimas povandeniniame laive „B 413“ ir moksliniame tiriamajame laive „Vyteris“.
    Po ekskursijos skubėjome į susitikimą su Kaliningrado Jurijaus Gagarino gimnazijos bendruomene. Mūsų mokyklos ir Kaliningrado Jurijaus Gagarino gimnazijos bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė šeštokės Sandros ir dešimtoko Edgaro Kalinovskių mamos dėka. Mums aprodė gimnaziją. Žavėjomės jų gimnazija, jos erdvumu, šiuolaikiškumu. Dauguma mūsų pasvajojo apie tokią mokyklą.
    Paskutinę ekskursijos dieną mūsų maršrutas vingiavo per unikalų gamtos kampelį, stulbinantį didinga smėlio kopų simfonija – Kuršių Neriją. Rusijos pusėje Kuršių Nerija šiek tiek skiriasi nuo lietuviškosios. Pakeliui aplankėme vieną seniausių Ornitologijos stotį, kur ornitologas pademonstravo, kaip žieduojami paukščiai. Neišdildomą įspūdį paliko vadinamos „dainuojančios“ kopos ir aukščiausias rusiškos dalies smėlio kalnas, pavadintas žymaus miškininko Franco Efo, savo gyvenimą paskyrusio kopų slinkimui sulaikyti, vardu. Po keliu aplankėme Nidą, Juodkrantę, Klaipėdą. Kupini įspūdžių vėlai vakare grįžome į Lietuvą.   

                                              
Grįžti