2015 m. spalio 23 d. mūsų mokyklos 5-12 klasių mokiniai, mokytojai ir kai kurie tėvai dalyvavo Bernardinų kapinių tvarkymo socialinėje akcijoje. Nors nuo pat ryto lijo, mokiniai atvyko į kapines ir sutvarkė didelę jų dalį. Savo darbu mokiniai pagerbė besiilsinčius Bernardinų kapinėse, uždegė žvakutes ant jų kapų. Kapinių darbuotojai iš širdies dėkojo mokiniams ir mokytojams už atliktą darbą, kadangi nesitikėjo, kad vyks darbas per tokį nepalankų orą.   

 Iš Bernardinų kapinių istorijos
Užupyje, tarp Polocko ir Žvirgždyno gatvių bei Vilnios, yra Bernardinų kapinės, kurios užima 3,87 ha. Šios kapinės įsteigtos 1810 m., jas administravo Bernardinų vienuolynas. 1810–1812 m. kapinėse pastatyti kolumbariumai, į kurių nišas dėdavo karstus ir užmūrydavo. 1827 m. pastatyta koplyčia, jos požemyje įrengta kripta su katakombomis. Kapinių pašventinimui atminti pastatytas laikrodis, centre pastatyta mūrinė klasicistinė įsteigimo koplytėlė su paminkline lenta ir medine Nukryžiuotojo skulptūra. Antroje XX a. pusėje kapinės apleistos. Po 1945 m. nugriauti kolumbariumai, palaikai 1948 m. užkasti duobėse koplyčios kairiojoje pusėje. Nuo 1967 m. kapinėse beveik nebelaidojama.

Kapinėse palaidota daug garsių Vilniaus ir Lietuvos XIX–XX a. veikėjų:
• Leonas Borovskis (Leon Borowski, 1784–1846 m.) Vilniaus universiteto retorikos ir poezijos profesorius.
• Juzefas Čechavičius (Czechowicz, 1819–1888 m.), fotografas.
• Geleda Dzeržinskaja, (1849–1896 m.) Felikso Dzeržinskio motina.
• Stanislavas Fleris (Stanisław Fleury, 1861–1915 m.), dailininkas ir fotografas.
• Juozapas Jundzilas, Vilniaus universiteto profesorius, botanikas
• Stanislovas Bonifacas Jundzilas (Stanisław Bonifacy Jundziłł, 1761–1847 m.), Vilniaus universiteto profesorius, natūralistas ir pedagogas.
• Zofija Kadenacova (m. 1935 m. vasario 3 d.), Juzefo Pilsudskio sesuo.
• Vytautas Kairiūkštis (1890–1961 m.), dailininkas ir meno istorikas.
• Halina Kairiūkštytė-Jacinienė (1896–1984 m.)
• Maciejus Kažinskis (Maciej Każyński, 1767–1823 m.) aktorius, dainininkas, Vilniaus miesto teatro vadovas 1805–1816 metais, Sankt Peterburgo aktoriaus, dainininko, operų autoriaus Viktoro Kažinskio bei Vilniaus aktoriaus Dyonizijaus Kažinskio tėvas.
• Johanas Andrius Lobenveinas (Joannes Andreas Loebenwein, 1758–1822 m.), Vilniaus universiteto rektorius, anatomijos ir biologijos profesorius.
• Włodzimierz Mazurkiewicz (1875-1927), inžinierius, lakūnas, keliautojas.
• Zakarijus Nemčevskis (Zahariasz Niemczewski, 1766–1820 m.), Vilniaus universiteto profesorius matematikas.
• Marijonas Vandalinas Steponas Broel-Pliateris (Marian Stefan Wandalin Plater-Broel; 1873–1951 m.) grafas, kolekcionierius, kultūros veikėjas.
• Antanas Ramonas (1946–1993 m.), rašytojas.
• Stanislovas Rosolovskis (Stanisław Rossołowski, 1797–1855 m.), medikas, poetas, vertėjas.
• Boleslovas Ruseckas (1824–1913 m.), dailininkas.
• Kanutas Ruseckas (Kanuty Rusiecki, 1801–1860 m.), dailininkas.
• Vincas Slendzinskis (1838–1909 m.), dailininkas.
• Izidorius Veisas (Izydor Weiss, 1774–1821 m.), austrų kilmės dailininkas-raižytojas, knygų iliustratorius, Vilniaus Universiteto grafikos profesorius.
• Vladislovas Zagorskis (Władysław Zahorski, 1858–1927 m.), gydytojas, literatas, visuomeninis veikėjas.
• Jonas Zenkevičius (Jan Zienkiewicz, 1825–1888 m.), dalininkas, vyskupo Motiejaus Valančiaus ir Simono Daukanto portretų autorius.

Grįžti