Spalio 4 dieną 6c, 6b, 7c klasių mokinių būrys su klasės vadovėmis: Barbara Dainovič, Liucija Pidganiuk ir mokytoja Halina Stankevič bei lydinčiomis mamomis vyko į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą į spektaklį „Laimingasis princas“. Spektaklio turinys kvietė susimąstyti apie grožio likimą ir prigimtį. Pasakoje „Laimingasis princas“ išryškėja keli motyvai. Pirmiausia – išorinio blizgesio menkumas bei tikros meilės ir pasiaukojimo grožis, kurie pasakoje iškyla kaip svarbiausios vertybės. Čia taip pat svarstoma apie tai, kad laimės sąvoka yra labai sąlyginė. Laimė bevertė, jei nemoki ja dalintis su kitais, nes ne tik safyras, rubinas ar aukso gabalėlis gali sutekti džiaugsmo – ne mažiau reikšminga karščiuojančiam vaikui pajusti paukštelio sparnų keliamą vėsą.
    Šios filosofinės, alegorinės pasakos pagrindinės temos – grožio netektis, platoniška meilė, pasiaukojimas. Oscaras Wilde‘as gina nesavanaudiškus ir kitiems gerą teikiančius poelgius, mus tobulinančias vertybes. Jo itin estetiškai išrankus pasaulėvaizdis, talpinantis meilės ir netekties, amžinybės ir mirties, turto ir skurdo kontrastus, atveria pasaulį kaip teatrą, kurio pasakojimo centre atsiduria stebuklinga skulptūros ir paukščio kelionės į pomirtinį pasaulį paslaptis.
    Ar ir šiais laikais pasiaukojimas yra viena svarbiausių vertybių? Spektaklį matę mokiniai turbūt susimąstė apie tai, kad pasiaukojimas šiais laikais – svarbi vertybė. Ją bando žlugdyti materialumas. Tačiau, žmogus, pajutęs pasiaukojimo džiaugsmą, suvokia, jog tikrąjį džiaugsmą teikia ne tai, kad apčiuopiama, bet tai, kas jaučiama širdimi.

Grįžti