Tai Jono Trukano filmo „Knygnešys“ (2011 m.) pagrindinė mintis. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijoje Kovo 16-ąją – Knygnešio dieną – daugelyje klasių vyko šio filmo peržiūra ir aptarimas (organizatorė lietuvių kalbos mokytoja M. Česonienė). Šią dieną pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – KNYGNEŠIAI. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo platinamos itin aktyviai. Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Per keturiasdešimt lietuviškos spaudos draudimo metų daugiau kaip tūkstantis knygnešių (yra šaltinių, nurodančių, kad dėl lietuviškos spaudos kovojo net 2000 knygnešių) pernešė daugiau nei šimtą tūkstančių knygų, taip prisidėdami prie Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Filmas dar kartą įrodo, kad ne kumštyje žmogaus stiprybė, kad didžiausias ginklas, kurį turime, - tai žodis.

Grįžti