Kroatija - gražių tradicijų ir išskirtinės kultūros šalis. Galimybė ją pažinti šių metų balandžio mėnesį atsirado keturiems Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos mokiniams: Dorotai Rud, Dorotai Gurskai, Silvestrui Minovič ir Karolinai Burinskytei, dalyvavusiems pagal projektą Erasmus+ pavadinimu „Who do we think we are?“Exploring culture and migration in the European Union“ (“Kas, mūsų nuomone, mes esame?” Kultūros ir migracijos poveikio tyrinėjimai ES) mokinių mainų savaitėje Kroatijoje.
    Po tarptautinių susitikimų Vokietijoje ir Lietuvoje šį kartą jaunimas susitiko mažame Kroatijos miestelyje Hrvatska Kostajnica, esančiame prie šalies sienos su Bosnija ir Hercegovina, dar menančiame prieš 20 metų vykusį penkiametį karą. Tačiau mokiniai apibūdino šį miestelį tokiais žodžiais: ,,Kai tik atvažiavau, pasijutau lyg būčiau namie. Malonūs žmonės, daugmaž suprantama kalba, išskirtinė virtuvė, o tie kalnų vaizdai...”- savo mintimis dalinosi Silvestr (18m.). Kiti dalyviai buvo ne mažiau teigiamai nusiteikę, nes Hrvatska Kostajnica bei aplankytas greta esantis miestas Sisak ir sostinė Zagreb nepaliko abejingų.
    Mokiniai kiekvieną dieną Hrvatska Kostajnica miestelio mokykloje dalyvavo projekto užsiėmimuose. Vienas iš projekto uždavinių buvo pristatyti tautinį kostiumą bei pasiūlyti idėjų, kaip panaudoti tautinę atributiką šiuolaikiniam apdarui. Nors tautinis rūbas, manoma, yra oficialus ir iškilmingas, dalyviai atskleidė, kaip folkloriniai elementai ir šalies simboliai gali tapti patrauklūs jaunimo madai. Siuviniai, austos juostelės, karoliukai bei kita technika atskleista simbolika, atspindinti Lenkijos, Lietuvos, Ispanijos, Kroatijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos šalis, atsidūrė pamėgtų marškinėlių, sijonų, tunikų puošyboje. Mokiniams iš Lietuvos ši užduotis turėjo gilesnę prasmę, nes tautinio kostiumo ir Valstybės atkūrimo šimtmečio metais tarptautiniame kontekste ji simbolizavo laisvę ir pasididžiavimą savo šalimi. Atsisveikinimo vakarą dalyviai pademonstravo visą madų šou.
    Tokioje daugiakultūrėje aplinkoje anglų kalba tapo bendravimo kalba, todėl šis projektas buvo turtingas ne tik patyrimų ir išgyvenimų, bet taip pat motyvavo mokinius tobulinti kalbą ne tik projekto metu, bet ir ateityje.
    „Palaikome glaudų ryšį su naujais draugais ir puoselėjame viltį vėl kada nors susitikti!“- sako Dorota G. (17m.). Šie ir kiti Vladislavo Sirokomlės gimnazijos mokiniai tikisi tolimesnio dalyvavimo kitoje Erasmus+ projekto veikloje mokykloje ir už jos ribų.
Straipsnyje pateikiama tik autoriaus nuomonė. Europos Komisija neatsako už jokį galimą jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Grįžti