Lietuvos istorijos peripetijos literatūroje III-ų klasių gimnazijos mokiniai (mokytoja Natalija Kozlovskaja) lapkričio 21 dieną įgyvendino projekto „Literatūrinė Lietuva“ II etapą. Moksleiviai buvo suskirstyti į dvi komandas. I -oji gavo literatūrines mįsles, kurias įminusi turėjo nusifotografuoti prie įslaptintų objektų. II-oji grupė apėjo Vilnių, sekdama literatūros kūrėjų Jurgio Kunčino, Ričardo Gavelio ir Antano Ramono personažų pėdomis ir įsiamžino objektuose, paminėtuose Antano Ramono apysakoje „Balti praėjusios vasaros debesys“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeryje“, Jurgio Kunčino romane „Tūla”.
    Poetiškiausias aprašymas esąs Antano Ramono apysakoje „Balti praėjusios vasaros debesys“, kurioje pagrindinis herojus (jis yra ir pasakotojas) labai anksti ryte atkeliauja į aikštę iš Geležinkelio stoties: įėjęs į miestą per Aušros vartus, poetiškai kalbama apie koplyčios Madoną, nusileidęs Didžiąja ir Pilies gatvėmis, atsisėda čia ant suoliuko, žvelgia į katedrą, kurios požemiuose palaidota Barbora Radvilaitė, ir aprašo ją ypatingu būdu, stengdamasis žodžiais perteikti jos architektūrinį grafinį vaizdą. O Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeryje“ katedra net neminima, yra tik „Gedimino aikštė“ ir Gedimino bokštas – Lietuvos išsekusios galios simbolis, anot rašytojo.Užupio gyventojai didžiuojasi tuo, kad Jurgio Kunčino romano „Tūla” pagrindinė veikėja Tūla gyveno name Užupyje. Kažkada ten sėdėjo Ričardo Gavelio personažas, mąstydamas apie Lietuvos istorijos peripetijas“.
    Antra VL.Sirokomlės gimnazijos III-ų klasių mokinių grupė apėjo Vilnių, sekdama literatūros kūrėjų Jurgio Kunčino, Ričardo Gavelio ir Antano Ramono personažų pėdomis ir įsiamžino objektuose, paminėtuose Antano Ramono apysakoje „Balti paėjusios vasaros debesys“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeryje“, Jurgio Kunčino romane „Tūla”.
    Poetiškiausias šios vietos aprašymas esąs Antano Ramono apysakoje „Balti paėjusios vasaros debesys“, kurioje pagrindinis herojus (jis yra ir pasakotojas) labai anksti ryte atkeliauja į aikštę iš Geležinkelio stoties: įėjęs į miestą per Aušros vartus, poetiškai kalbama apie koplyčios Madoną, nusileidęs Didžiąja ir Pilies gatvėmis, atsisėda čia ant suoliuko, žvelgia į katedrą, kurios požemiuose palaidota Barbora Radvilaitė, ir aprašo ją ypatingu būdu, stengdamasis žodžiais perteikti jos architektūrinį grafinį vaizdą.
    O Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeryje“ katedra net neminima, yra tik „Gedimino aikštė“ ir Gedimino bokštas – Lietuvos išsekusios galios simbolis, anot rašytojo.
    Užupio gyventojai didžiuojasi tuo, kad Jurgio Kunčino romano „Tūla” pagrindinė veikėja Tūla gyveno name Užupyje. Kažkada ten sėdėjo Ričardo Gavelio personažas, mąstydamas apie Lietuvos istorijos peripetijas“.
    Ričardo Gavelio romane iš erdvės fragmentų dėstomas nepriklausomybės praradimo istorinis pasakojimas, labai akcentuojamos oficialaus, imperinio ir sovietinio Vilniaus vietos: Lenino aikštė, Saugumas, laiptai iš žydų antkapinių akmenų, Didžiosios Pohuliankos (dabartinės J. Basanavičiaus gatvės) cerkvė, pastatyta Rusijos Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejui paminėti. Žodžiu, Rusijos imperiniai ženklai“ .

Grįžti