Ankstyvą spalio 4 dienos rytą gausus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos pedagogų būrys išsiruošė į pažintinę išvyką Panemunės kelio maršrutu. Pirmoji maršruto stotelė - Raudondvario dvaro architektūrinis ansamblis, priklausęs iškilioms giminėms: Radviloms, Tiškevičiams, dvaras visada garsėjo kaip kultūros ir meno buveinė. Įsijautusį kolektyvą pakerėjo dvariška edvė.
    Kita kelionės stotelė - Seredžius. Čia yra itin gražioje ir vaizdingoje vietoje išlikęs XIII amžiaus piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu, kuriame, pasak legendos, yra palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas. Stačiais laiptais pakilę į kalno viršūnę mokytojai, žavėjosi kvapą gniaužiančiu gamtovaizdžiu.
    Pakeliui pravažiavome istoriškai svarbią Veliuonos gyvenvietę, kurioje lankėsi, kovojo ir mirė Lietuvos kunigaikštis Gediminas.
    Panemunę puošia Panemunės pilis, dar vadinama Vytėnų arba Gelgaudų pilimi. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Įkopę į pilies apžvalgos bokštą, mokytojai gėrėjosi panorama. Apėję pilį, pedagogai surado 400 metų ilgaamžį ąžuolą, apjuosę kurį įgavo stiprybės ir ilgaamžiškumo.
    Ypatingai sužavėjo Gelgaudiškio dvaro, esančio Šakių rajone, prabanga. Svečius pasitiko dvaro ponia, kuri supažindino su dvaro istorija, unikalia rūmų puošyba (secesija), XIX-XX a. pr. gyvenimo būdu dvare. Mokytojus, pasipuošusius poniškomis skybėlaitėmis, šokių vadovė pakvietė polkos. Visi, esantys dvare, pasijuto tikrais ponais, dalyvaujančiais salono linksmybėse.
    Paskutinė kelionės stotelė – Suvalkijos širdyje įsikūręs Zanavykų muziejus, kuriame vyko kulinarinė edukacinė programa ,,Zanavykų Ragaučius“. Jos metu pasitiko „gaspadinė“ ir jos „mergučės“, kurios supažindino su zanavykiškų patiekalų bei gėrimų istorija, mokė vietinės šnektos ir net susodino už stalo pagal unikalias krašto tradicijas. „Zanavykų Ragaučiaus“ edukacinę programą aplankę pedagogai guodėsi, kad ši galimybė paglostė ne tik jų skrandį, bet ir širdį: vieni nuoširdžiai pasilinksmino, o kiti pasisotino unikaliais krašto patiekalais, kurių skonis ligi šiol jaučiamas burnoje.
    Vėlų vakarę grįžę gimnazijos mokytojai džiaugėsi iš naujo atradę tikrą, gyvą, unikalią ir net šiek tiek egzotišką Lietuvą...
Grįžti