Spalio 8 dieną Ia, Ic ir IIb klasių mokiniai kartu su auklėtojomis Mažena Zapolskaja, Marta Turlinska, Ernesta Zabuliene vyko į edukacinę kelionę į Klaipėdą bei Neringą. Keletas valandų greitkeliu, ir jau Kuršių Nerijoje! Auksinės kopos, pustomos vėjo, jaukios gyvenvietės su senosiomis žvejų sodybomis gamtos apsuptyje, įspūdinga augmenija – čia gamta išties nepaprasta. Ne veltui Kuršių Nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
    Pravažiavus Juodkrantę prie Garnių kalno galėjome išvysti vieną didžiausių pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perėjimo vietų Europoje. 2002 m. buvo užfiksuota 500 pilkųjų garnių ir 2 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Manoma, kad pilkieji garniai Juodkrantės apylinkėse gyveno dar XVII a. ar anksčiau.
    O štai ir Nidos švyturys, esantis Kuršių nerijos lietuviškos dalies gale. Jis buvo pastatytas daugiau nei prieš 140 metų ant pirmosios Lietuvoje dirbtinai apaugusios kopos, vadinamos Urbo kalnu.
    Tuomet aplankėme 53 m aukštyje esančią Parnidžio kopos apžvalgos terasą, nuo kurios atsiveria nuostabūs vaizdai, matomos marių bei neaprėpiamos jūros platybės, nuostabaus grožio, vėjo pustomos Grobšto gamtinio rezervato baltosios kopos. Prie pat apžvalgos aikštelės yra saulės laikrodis su kalendoriumi. Laikrodis yra žiedinės kompozicijos su puslankiu ir mažais laipteliais valandoms. Centrinėje dalyje yra obeliskas, kurio aukštis viršija 13 metrų, o šešėlis rodo valandą. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai – Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus.
    Keliaudami po Nidą, užsukome į Vėtrungių galeriją. Kiekvienas žvejys šį atpažinimo ženklą, lengvinantį žvejų kontrolę, turėjo įtaisyti kurėno stiebo viršūnėje. Vėtrungės ornamentai simbolizavo jų gyvenamąją aplinką, dangaus kūnus, įrankius. Pagal vėtrungę buvo galima nustatyti, kuriam kaimui priklausė valtis. Išvykos į Neriją paskutinis ir smagiausias pasivaikščiojimas buvo Naglių rezervate 2,2 km ilgio taku, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas tiek į Kuršių įlanką, tiek į Baltijos jūrą. Naglių gamtos rezervate galima pamatyti pilkas, dar vadinamas negyvomis kopomis, apaugusias laukinių miškų augmenija, ir šimtamečius miškus, padengtus smėliu. Stiprus vėjas kopose sukuria įspūdingus tarpeklius ir duobes. Jautiesi lyg kitoje planetoje. Tai mažiausiai žmogaus paliestos vietos Kuršių Nerijoje. Atvykus į rezervatą atrodo, kad laikas sustoja ir čia jautiesi lyg svečias, nedrąsiai keliaudamas per pilkąsias kopas link ypač trapaus, vėjo pustomų Didžiųjų kopų masyvo. Gamta turi savo ritmą, kuriuo gyvena, o čia apsilankiusiam žmogui lieka tik stebėti ir mėgautis nuostabiausiais gamtos reiškiniais.
    Kelionės smagumas tęsėsi Klaipėdos senamiestyje, Danės pakrantėje apžiūrint legendinį laivą „Meridianą“, neseniai rekonstruotą pagal brėžinius.
    Laikas bėga, keliaujame namo, pilni įspūdžių, suvokę, kokį nepakartojamą Lietuvos kampelį aplankėme, jaučiame, kad šį gamtos paminklą turime tausoti, aktyviai dalyvauti gamtą saugoti kviečiančiose akcijose, būti savo šalies šeimininkais.
                                        Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Ernesta Zabulienė

 

  Grįžti